Dujomis vadinama tokia medžiagos būsena, kai molekulės esti nesusiję arba susiję labai silpnai ir juda chaotiškai. Dujos užpildo visą indo tūrį.

Skysčiais vadinami kūnai, kurie, išlaikydami pastovų tūrį, įgauna juos talpinančių indų formą.

Absoliučiai kietais vadinami kūnai, kurių deformacijos galima nepaisyti, sprendžiant tam tikrą uždavinį.

Idealiųjų dujų modelyje yra laikoma, kad molekulės yra tiek mažos, kad jų savojo tūrio galima nepaisyti, ir molekulės sąveikauja tik idealiai tamprių susidūrimų metu, t. y. nepaisoma molekulių sąveikos per atstumą.

Temperatūra yra medžiagos molekulių slenkamojo judėjimo vidutinės kinetinės energijos matas.

Molis yra medžiagos kiekis, kuriame yra tiek struktūrinių elementų (atomų, jonų, molekulių), kiek jų yra 0,012 kg anglies $! { ^1^2}C$.
Pagal pagrindinę molekulinės kinetinės teorijos lygtį idealiųjų dujų slėgis lygus molekulių koncentracijos, Bolcmano konstantos ir absoliučiosios temperatūros sandaugai.

Kūno vidine energija vadinama kūną sudarančių molekulių judėjimo kinetinių ir sąveikos potencinių energijų suma.

Medžiagos savitąja šiluma vadinamas šilumos kiekis, reikalingas medžiagos masės vieneto temperatūrai pakelti vienu kelvinu.

Moline šiluma vadinamas šilumos kiekis, reikalingas medžiagos vieno molio temperatūrai pakelti vienu kelvinu.

Izoterminiu vadinamas procesas, vykstantis esant pastoviai temperatūrai.

Izobariniu vadinamas procesas, vykstantis esant pastoviam slėgiui.

Izochoriniu vadinamas procesas, vykstantis esant pastoviam tūriui.

Adiabatiniu vadinamas procesas, vykstantis be šilumos mainų su aplinka.

Ciklu vadinamas procesas, kurio metu termodinaminė sistema, perėjusi daug tarpinių būsenų, grįžta į pradinę būseną.

Karno ciklą sudaro du izoterminiai ir du adiabatiniai procesai.

Šiluminiu varikliu vadinamas įrenginys, kuris dalį iš šildytuvo gauto šilumos kiekio verčia mechaniniu darbu, o kitą dalį atiduoda aušintuvui.

Šiluminio variklio naudingumo koeficientas lygus variklio atlikto darbo ir gauto šilumos kiekio santykiui.

Pirmasis termodinamikos dėsnis: sistemai suteiktas šilumos kiekis sunaudojamas sistemos vidinei energijai padidinti ir darbui prieš išorines jėgas atlikti. Pirmąjį termodinamikos dėsnį galima formuluoti ir taip: neįmanomas toks periodiškai veikiantis variklis, kurio atliekamas darbas viršytų suteiktą šilumos kiekį (neįmanomas pirmosios rūšies amžinasis variklis).

Antrasis termodinamikos dėsnis: negalimas toks ciklas, kurio vienintelis rezultatas būtų viso iš šiltojo kūno gauto šilumos kiekio virtimas darbu (negalimas antrosios rūšies amžinasis variklis).

Difuzija vadinamas pernašos reiškinys, kai išsilygina dviejų arba daugiau medžiagų mišinio komponenčių koncentracijos.

Klampa vadinama vidinė trintis dujose ir skysčiuose.

Fazėmis termodinamikoje vadinamos tos pačios medžiagos skirtingų fizikinių savybių būsenos (pavyzdžiui, dujinė, skystoji, kietoji fazės).

Faziniu virsmu vadinamas medžiagos perėjimas iš vienos fazės į kitą.

Garavimu vadinamas medžiagos perėjimas iš skystosios fazės į dujinę.

Savitąja garavimo šiluma vadinamas šilumos kiekis, kuris turi būti suteiktas vienam kilogramui skysčio, kad paverstų jį tos pačios pastovios temperatūros garais.

Kondensacija vadinamas medžiagos perėjimas iš dujinės fazės į skystąją.

Virimu vadinamas intensyvus garavimas, vykstantis ne tik iš paviršiaus, bet ir visame skysčio tūryje į susidarančius garų burbulus.

Lydimusi vadinamas medžiagos perėjimas iš kietosios fazės į skystąją.

Kietėjimu vadinamas medžiagos perėjimas iš skystosios fazės į kietąją.

Savitąja lydymosi šiluma vadinamas šilumos kiekis, kurį reikia suteikti vienam kilogramui lydymosi temperatūroje esančio kristalinio kūno, kad šis virstų tos pačios temperatūros skysčiu.

Oro absoliučiuoju drėgniu vadinama oro tūrio vienete esančių vandens garų masė.

Maksimalusis absoliutusis drėgnis, priklausantis nuo temperatūros, rodo vandens sočiųjų garų masę oro tūrio vienete, t. y. sočiųjų garų tankį.

Santykiniu drėgniu esant tam tikrai temperatūrai vadinamas procentais išreikštas absoliučiojo drėgnio ir maksimaliojo absoliučiojo drėgnio santykis.

Paviršiaus įtempimo koeficientas lygus darbui, kurį reikia atlikti skysčio paviršiaus plotui padidinti ploto vienetu.

Šiluminio ilgėjimo koeficientas lygus santykiniam kūno pailgėjimui padidinus temperatūrą vienų kelvinu.

Šiluminio plėtimosi koeficientas lygus santykiniam kūno tūrio padidėjimui padidinus temperatūrą vienų kelvinu.

Kūno šilumine talpa vadinamas šilumos kiekis, reikalingas kūno temperatūrai pakelti vienų kelvinu.